Kriaušių aukštynkojis (Tarte Tatin)

Ech, pavasaris! Šuoliuoja pasakišku greičiu, tik spėk gaudyti akimirkas – dabar pats gražiausias žalumas ir kvapnus šviežumas, dar neaplipęs miesto dulkėmis. Grožiuos kiek galiu, kad ir darbe iš dešimto aukšto.

O kriaušinis aukštynkojis gimė visai spontaniškai, tiesiog vakare užsimanius kažko saldaus ir vaisiško. Aukštynkojais tokių apverstų pyragų nelabai kas vadina, bet kadangi aš turiu tokią knygą ir ten pilna įvairiausių naujadarų pyragams, pyragėliams ir kitiems saldumynams pavadinti (“Tortai, pyragai ir kiti skanėstai“, versta Liudos Petkevičiūtės), tai ėmiau ir iškepiau ne kriaušių Tarte Tatin, bet aukštynkojį. Pavadinimas nieko sau, bet pyragas (šiuo atveju – pyragėliai) tikrai skanus. Kaip ir dauguma apverstuolių, šis sultingas, kvapnus, susikaramelizavusiais, traškiais tešlos pakraščiukais.

Norint pagaminti aukštynkojį daug vargti nereikia, o paragavus visada išgirsit namiškių “mmm“ (garantuoju :)). Karamelę gaminau pagal šį receptą, tik nedėjau cinamono. Tešla – pirkta mielinė sluoksniuota (nes pavasarį yra svarbesnių dalykų, nei maišyti tešlą). Karamelę išskirsčiau į tartalečių indelius, surikiavau nuluptų kriaušių (naudojau “Conference“) ketvirčius, užbėriau truputį vanilinio cukraus, užtarkavau apelsino žievelės ir uždengiau tešla (puse lapelio). Kepiau 190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol tešlos paviršius gražiai parudavo. Išėmus iš orkaitės palaukiau, kol truputį praaušo, tuomet ant kiekvienos tartaletės uždėjau mažą lėkštutę ir apverčiau.

Labai patiko “Conference“ kriaušės šiame kepinyje – nesukrito, išliko jų grūdėta tekstūra, ir nors silpnai, bet kvepėjo kriaušėmis (kiek tai įmanoma šiuo metų laiku :)).  Pyragėliai gana saldūs, manau, prie jų dar būtų labai tikęs koks citrusinių vaisių ar tų pačių kriaušių šerbetas.

Saldžių akimirkų ir mėgaukitės pavasariu!