Spanguolių panna cotta

Be švenčių žiema būtų baisiai niūri, tamsi ir lėtai slenkanti. Be Kalėdų stebuklo laukimo neliktų vilties, kad vėl ateis pavasaris. O negalvodami apie dovanas ir gražius žodžius artimiesiems, tikriausiai išvis pamirštume šypsotis.

Ech, dovanos! Prisipažinsiu, kartais norėčiau po eglute padėti (rasti ?) tiek dovanų, kiek jų būna perkimštuose stereotipais amerikietiškuose filmuose… O pati dar nenupirkau nei vienos. Esu tikra, kad kalėdines dovanas dovanoja ir jų slapta laukia net patys didžiausi pasaulyje cinikai. Nes tas vaikiškas netikėtumo jausmas vyniojant dovanas iš gražiausių įpakavimų yra ypatingas ir galėtų būti dažniau patiriamas.

O aš apsidžiaugčiau, jei mielas Kalėdų senelis kada peržvelgtų ir mano norų sąrašą. Deja, manau, kad mano laiškas  vienišas ir nesurastas dulka kokiame giliausiame Senio archyvo stalčiuje. Kas žino…

O dabar apie lengviau įgyvendinamus dalykus – panna cotta su spanguolėmis. Gamindama padariau lemtingą klaidą ir padauginau želatinos (tikriausiai reiks keisti svarstykles), taigi deserto tekstūra nukentėjo ir panna cotta buvo per standi. Tačiau spanguolės čia labai tiko – nuspalvino desertą ir subalansavo saldumą.

12 g želatinos

2 a.š. vanilinio cukraus

300 g grietinėlės (rinkausi 13 proc. riebumo, bet tiks ir riebesnė)

100 ml pieno

80 g cukraus

5 v.š. trintų spanguolių

100 grietinėlės (35 proc.riebumo)

Želatiną užpilti 50 ml šalto vandens. Grietinėlę ir pieną užvirti kartu su vaniliniu cukrumi. Karštame piene ištirpinti želatiną. Puodą įstatyti į vonelę su lediniu vandeniu ir maišyti, kol masė ims stingti. Įmaišyti trintas spanguoles.
Išplakti riebiąją grietinėlę iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į atvėsusį kremą. Supilstyti į norimas formeles ir padėti šaltoje vietoje, kad sustingtų.

Kad panna cotta lengviau išsiimtų iš formelų, prieš patiekiant įkiškite formeles  kelioms sekundėms į karštą vandenį.

Pagal: “Naujojo šaukšto receptai“

Saldžių akimirkų!